Ekonomi

Euroja pas krizės

Pas njė leksioni tė kreut tė Bankės Qėndrore tė Austrisė, Nowotny, njė ndėr drejtuesit e BQE-sė. Ēfarė masash do aplikohen kur kriza tė mbarojė. Ēfarė kemi mėsuar dhe ēfarė do ndryshojė?
Nga Andi Qinami
Nga brenda mureve tė qytetit nė zemėr tė Evropės, qė mė 11 shtator 1863 evitoi katastrofėn e sprapsi kėrcėnimin otoman, duke u shndėrruar nė simbol tė aleancės evropiane, vjen njė tjetėr grahmė pėr tė ardhme tė bashkuar nė mėnyrė solide pėr shtetet e Eurozonės. Edhe pse tė njė natyre tjetėr, meqė nuk ėshtė territori ai qė kėrcėnohet, por financat publike dhe ekonomia e kėtyre vendeve.

Ewald Nowotny, guvernator i Bankės sė Austrisė, si dhe anėtar i Kėshillit Drejtues tė Bankės Qėndrore Evropiane (BQE), ofroi nga Joint Vjena Institut, nė prani tė frekuentuesve tė kurseve qė aty zhvillohen, tė trupit tė docentėve, funksionarė bankash si edhe pėrfaqėsues nga trupi diplomatik i akredituar nė Vjenė, njė sėrė konsideratash mbi politikėn e ardhme monetare pėr Eurozonėn.

Pėrtej deklaratave tė vetė presidentit Draghi lidhur me caktimin e normave tė interesit, kėto prononcime publike janė pėr t’u konsideruar tė vlefshme. Sidomos po tė kemi parasysh se BQE, e cila drejtohet nga njė Kėshill i pėrbėrė prej gjashtė anėtarėsh ekzekutivė, (pėrfshirė presidentin Mario Draghi) dhe shtatėmbėdhjetė guvernatorė bankash qėndrore tė vendeve tė Eurozonės, ėshtė e vetmja Bankė Qėndrore qė nuk publikon pėrmbledhje tė takimeve tė bordit tė saj. Kėto minuta, pėrveē se mund tė kthehen nė katalizatorė tė vėrtetė tregjesh, mbahen tė mbyllura e depozitohen, si rezultat i njė mase qė ėshtė konceptuar pėr t’u dhėnė mundėsi 23 anėtarėve tė Kėshillit Drejtues, tė marrin vendime qė mund tė jenė nė konflikt me interesa tė caktuara kombėtare.

Objekti i fjalės sė tij ishte e ardhmja e politikės monetare, si ajo e tanishme ashtu edhe ajo e termave mė afatgjatė. Pėr sa i pėrket tė parės, Nowotny u fokusua nė politikat e adoptuara nga bankat qėndrore qė me agimin e krizės. Pėr sa i pėrket tė dytės, mbi daljen-shkėputjen nga kėto politika dhe sfidat qė lindin si rrjedhojė, ndoshta mė tepėr pėrbėn interes po tė kemi parasysh se shumė ėshtė thėnė e shumė ėshte interpretuar, lidhur me mėnyrėn se si u tentua tė ‘’mjekohej’’ kriza. Ē’ do tė hynte mė shumė nė punė, ėshtė njohja me politikėn e ardhshme monetare dhe instrumentet e reja nė zbatim tė saj.



Instrumentėt e reja tė politikės monetare, nė terma afatgjatė - nuk dimė a t’ia urojmė vetes apo jo - mund tė na pėrkasin edhe neve, nė njė tė ardhme. Kriza, sipas guvernatorit Novotny, ka vėnė dyshime mbi disa nga parimet themelore tė politikės monetare tė zbatuar deri pėrpara vitit 2008. Politika monetare ishte menduar t’i delegohej njė agjencie autonome me njė objektiv tė pėrcaktuar qartė, stabilitetin e ēmimeve. Ky delegim mendohej se do tė funksiononte, sepse politikat monetare e fiskale tė kujdesshme (tė matura) besohej se ishin tė afta tė vepronin mirė secila nė mėnyrė autonome dhe duke ushtruar ndikim tė kufizuar nė fushat e tjera tė politikės, prandaj ndoshta do tė duhej vetėm njė minimum i koordinimit. Pėr kohė me radhė, konsensusi u duk se punoi mirė, mbėshtetur kjo, nė dukje, nga njė periudhė e gjatė e rritjes sė prodhimit dhe inflacion tė ulėt dhe tė qėndrueshėm, qė mori emrin Moderimi i Madh. Ngjarjet nga viti 2008 hodhėn poshtė idenė e ndarjes neto tė politikave.

Mendimi rreth funksionimit tė ekonomisė dhe rolit tė duhur tė politikės monetare, ka ndryshuar. Kjo do tė thotė se edhe pasi faza akute e krizės aktuale tė ketė pėrfunduar, bankat tė jenė stabilizuar, financat publike tė jenė kthyer nė rregull, papunėsia tė jetė ulur, rritja tė ketė nisur (gjė qė mund mund tė kėrkojė edhe fort kohė), politika e ardhshme monetare nuk do tė kthehet mė kurrė nė hapat e saj tė para 2008-ės. Prandaj politika monetare pėrballet me njė sfidė tė dyfishtė. Nė periudhėn afatshkurtėr, qėllimi ėshtė tė rivendoset stabiliteti, ndėrsa nė afat tė gjatė, njė sėrė masash (tė afta tė parandalojnė pėrsėritjen e njė krize si ajo e 2008-ės) duhen ndėrmarrė.

Gjithnjė me qėllim stabilizimin e krizės, nė pėrgjithėsi bankat qėndrore si Sėiss National Bank, Federal Reserve Bank dhe BQE, punuan pėr rritjen e aseteve pamvarėsisht qėllimit dhe instrumentit.

Nė tėrėsi vėzhgimet mund tė pėrmblidhen nė kėtė mėnyrė. Sė pari, politikat e bilancit janė vėnė nė punė nga bankat qėndrore pavarėsisht nga ndryshime tė traditave respektive qoftė intelektuale, apo institucionale. Sė dyti, politikat nė vende tė ndryshme, u mbėshteten nė komponentė tė ndryshėm tė bilancit dhe prekėn tregje tė ndryshme, kryesisht pėr shkak se struktura ekonomike dhe financiare ndryshonte sipas vendit, dhe kėshtu ishte dhe pėrsa u pėrket politikave optimale. Sė treti, u vunė re dallime jo vetėm ndėrmjet vendeve, por edhe nė shtrirjen kohore. Gjatė fazės mė kritike fillestare, aty nga momenti i falimentit tė Lehman Brothers, tė gjitha bankat qendrore u fokusuan nė tregjet e rifinancimit tė bankave. Vetėm mė vonė kėto politika ndryshuan. Sė katėrti, nuk ekziston njė lidhje kaq e njėpasnjėshme mes efektivitetit tė politikave dhe masės sė njė ndryshimi nė bilance.



Udhėzimet mbi politikėn e ardhshme nuk janė dhėnė vetėm nė formėn e angazhimeve ndaj blerjeve tė pakufizuara, por edhe nė fusha tė tjera tė politikės monetare, nė veēanti nė caktimin e normave tė politikės. Kėtu pėrsėri, komunikimi i pėrmirėsuar nė lidhje me synimet e politikave tė ardhshme ka lejuar njė pėrafrim mė tė mirė tė pritshmėrive tė tregut me kėto synime, nė mbėshtetje tė kėtyre politikave akomoduese. Kjo ka reduktuar pasigurinė nė lidhje me rrugėn drejt caktimit te normave tė interesit nė tė ardhmen, stabilizuar kurbėn e normės sė kthimit nga investimi, duke forcuar kėshtu efektet e politikave afatshkurtra tė normave tė interesit.

Me sytė nga e ardhmja duhen mbajtur parasysh dy elementė. I pari ėshtė komunikimi i perceptimeve tė BQE-sė lidhur me kushtet e ardhshme ekonomike. I dyti, reagimi i BQE-sė ndaj tyre.

Pamvarėsisht tendencave qė vihen re nė udhėzimet e Federal Reserve Bank, apo Bank of England, BQE ka dhėnė udhėzime tė vlefshme por pa afate tė parapėrcaktuara, duke mos iu referuar asnjė pragu shprehimor apo date tė mundshme pėr ndėrprerjen e politikave akomoduese deri tani tė ndėrmarra. Varėsia e udhėzimeve tė BQE-sė nuk ėshtė e lidhur me njė prag numerik tė inflacionit, por mė shumė me ndryshimet e pritjeve pėr stabilitet tė ēmimeve.

Nė terma afatmesėm, duhet pasur parasysh qė masat jokonvencionale tė politikės monetare kanė qenė shumė tė rėndėsishme dhe ato do tė vazhdojne tė jenė njė mjet i rėndėsishėm, pėr sa kohė ekonomia ėshtė nė ujėra tė trazuara. ?shtė e qartė se bilancet e Bankave Qėndrore nuk mund tė rriten pėrgjithmonė. Kur ekonomia tė jetė kthyer nė rrugėn e duhur dhe njė rritje e mirė tė jetė vendosur, disa masa tė pazakonta do tė duhet tė pėrmbysen. Dhe kjo “dalje” nga masat e jashtėzakonshme do tė sillte sfida tė paprecedenta pėr bankat qėndrore.

‘’?shtė pėrgjegjėsia jonė pėr t'u pėrgatitur pėr kėto sfida edhe mė parė’’, thotė guvernatori, pėr tė cilin tre aspektet qė pasojnė janė veēanėrisht tė rėndėsishme. Sė pari, duhet gjetur momenti kohor i pėrshtatshėm si edhe sekuenca e duhur e veprimeve. Sė dyti, duhet pėrgatitur opinioni publik pėr ndryshimin, duke ia komunikuar kujdesshėm strategjinė pėr daljen nga kriza. Sė treti, duhen marrė parasysh efektet e mundshme ndėrkombėtare tė politikave tona. Duke pasur parasysh lidhjet e forta ndėrkombėtare mes bankave dhe tregjeve financiare, ndryshimet e politikės monetare nė makrozona monetare, mund tė kenė efekte tė rėndėsishme globale.



Nė planin afatgjatė sa i pėrket tė ardhmes sė politikės monetare, pyetja shtrohet: Sa e afėrt me kuadrin shtrėngues qė ekzistonte para krizės, do tė jetė kjo politikė? Deri mė sot ėshtė vėnė re se opinionet janė shumė heterogjene. Gjithsesi rezultati mė i mundshėm ėshtė qė disa, po jo tė gjitha, nga risitė e kohėve tė fundit tė jenė pjesė e kuadrit tė politikės sė ardhshme monetare. Njė nga kėto qė do tė mbijetojė, ėshtė padyshim integrimi i instrumenteve tė politikave tė “kujdesshme”.

Kriza e kohėve tė fundit ka theksuar se stabiliteti i sektorit financiar njė parakusht i domosdoshėm pėr stabilitetin makroekonomik dhe anasjelltas. Instrumentat e politikave mikro e makro tė “kujdesshme” kanė pėr qėllim garantimin e njė sistemi tė fortė financiar. Kjo ndėrvarėsi ėshtė njė argument i vlefshėm pėr koordinimin e politikave tė kujdesshme edhe tė politikės monetare. Krijimi sė fundmi i Mekanizmit tė Vetėm Mbikėqyrės (Single Supervisory Mechanism), nė gjirin e BQE- sė ka qenė njė hap i rėndėsishėm nė kėtė proēes. Nga ana tjetėr, marrja pėrsipėr e detyrave mbikėqyrėse, mund tė ekspozojė njė bankė ndaj rrezikut tė humbjes sė thellė tė reputacionit. Nė gjykimin e guvernatorit Nowotny, asnjė bankier qėndror me njė instinkt mbijetese nuk do tė kėrkojė nė mėnyrė aktive t’i njihej njė rol mė i madh nė mbikqyrjen bankare, sidomos nė mbikqyrjen ‘’mikro tė kujdesshme’’, siē e quajti ai. Kėshtu forma tė caktuara marrėveshjesh institucionale duhet tė luajnė njė rol vendimtar nė tė ardhmen. Njė tjetėr risi qė mund tė jetė pozitivisht e rėndėsishme pėr tė ardhmen, ėshtė rritja e bashkėpunimit ndėrkombėtar. Nė qoftė se trendi i akumulimit tė rezervave vazhdon, bashkėpunimi global i bankave qėndrore mund tė bėhet gjithnjė e mė i lakmueshėm pasi ai redukton masat parandaluese aplikuar nga bankat qėndrore me qėllim mbajtjen e rezervave tė huaja dhe kostot qė vijnė si rrjedhojė. Marrėveshjet formale midis bankave qendrore, si ato me objekt kėmbimin monedhave pėr njė periudhė tė caktuar dhe rikthimin e transaksionit nė njė datė tė ardhshme, kanė potencial parandalues sa i pėrket mungesave tė likuiditetit nė valutė tė huaj. Nisur nga suksesi i tyre gjatė krizės sė fundit, ato mund tė shndėrrohen ne njė element tė pėrhershėm tė kuadrit ndėrkombėtar tė politikės monetare.



Ndoshta asgjė mė tepėr se kaq nuk mund tė thuhej nė selinė e Joint Vienna Institut, ndoshta akoma asgjė e strukturuar nuk ėshtė nė axhendėn e punės sė Kėshillit Drejtues tė BQE-sė apo mė parė akoma, tė qeverive tė vendeve qė kanė aderuar nė eurozonė. Fjala e guvernatorit Novotny konsistoi pra, nė njė analizė tė orientimeve nė tė ardhmen, por nuk u duk tė shpaloste ndonjė nismė konkrete mbi ndonjė riorganizim institucional apo zgjerim kompetencash lidhur me tė. Pritshmėritė e partizanėve tė idesė sė njė roli mė tė gjerė pėr BQE-nė, mbeten tė paplotėsuar. A do tė jenė efikase politikat kėtej e tutje? Tė presim e tė shohim... na thonė se ekonomia nuk ėshtė shkencė ekzakte.






Te tjera..

Karikatura

Nga Kleket