Ballkan

Mbretėria e Nikollės

Gruevski vendos se kush do tė jetė nė Parlament, Qeveri dhe Presidencė. Dhe jo vetėm kaq! Ėshtė ai qė vendos se kur do tė anėtarėsohet Maqedonia nė NATO dhe BE. Sepse pėrveē opozitės e cila mungon, nė kėtė katandisje ndikuan vetė shqiptarėt
Nga Agim Popoci
Zgjedhjet presidenciale nė Maqedoni dėshmuan se fuqia e liderit tė VMRO-DPMNE, Nikolla Gruevskit sa shkon dhe rritet, ndėrkohė zgjedhjet parlamentare do thyejnė edhe mitin e shteteve lindore me betejėn integruese drejt Aleancės Veriatlantike dhe Bashkimit Evropian.

Nė Maqedoninė me parlament prej 120 ulėsesh, pa opozitė dhe faktor politikė tė pėrēarė Nikolla Gruevski shpiku tri mandatet pėr diasporėn (tė cilat, nėse shqiptarėt nuk mobilizohen pėr pjesėmarrje nė zgjedhje ato pėrkthehen nė tri mandate pėr nacionalistėt maqedonė) dhe konfirmoi absolutizmin qė ka nė kėtė sajesė tė Javier Solanės dhe Brukselit.

Pa marrėveshje ose kompromis me shqiptarėt, me njė arrogancė tė paparė ndaj tė gjithė atyre maqedonėve qė nuk janė me VMRO-DPMNE, Nikolla Gruevski arriti me statujat e tij historike tė vendosura aty ku u pengon shqiptarėve, me njė nacionalizėm primitiv, tė bėjė pėr vete tė gjithė ata qytetarė tė Maqedonisė qė vazhdojnė tė urrejnė shqiptarėt. Pa dokrrat integruese, pa broēkullat e opozitares LSDM se si duhet tė ecė shteti pėrpara drejt NATO-s dhe BE-sė, duke pėrdorur gėrmė pėr germė atė qė i lejon demokracia, Gruevski angazhohet pėr tė krijuar njė strukturė shtetėrore qė “investohet” pėr anėtarėsim nė NATO dhe BE, dhe dy ditė pas asaj qė ai e quan marrėveshje qeverisėse me BDI-nė, i jep urdhėr Presidentit tė cilin e ka zgjedhur pėr qejfin e vet, tė deklarojė qė nė ditėn e parė tė punės se nuk pranon kushtin e parė tė integrimit euroatlantik: ndryshimin e emrit apo zgjidhjen e ēėshtjes sė emrit me Greqinė! Ndoshta, me kėtė opozitė tė brishtė, dhe faktorin politik shqiptar qė nuk bashkohet dot, zgjidhja fatlume mund tė gjendet pikėrisht nė kėtė arrogancė madhore tė Nikolla Gruevskit.



Ivanov kundėr NATO-BE-sė

“Kushtetuta nė tė cilėn jam betuar mė obligon qė tė mbroj emrin kushtetues tė vendit tonė. Prandaj nuk do tė lejoj ndryshimin e Kushtetutės me qėllim tė ndryshimit tė emrit kushtetues…”. Kėshtu u shpreh Gjorgje Ivanov nė fjalimin e tij para Parlamentit vetėm pak ēaste pas pėrurimit si president i Maqedonisė pėr herė tė dytė, duke shuar nė ēast ėndrrėn euroatlantike tė shqiptarėve deri nė konsumimin edhe tė njė katėrvjeēari presidencal, pėr tė cilin u kujdes Nikolla Gruevski. Dhe jo vetėm kaq! Ky njeri qė luan me fatin e Maqedonisė pėr shumė vjet, me paraqitjen e parė tė Ivanovit bėn nul edhe marrėveshjen e arritur tė koalicionit VMRO-DPMNE & BDI, qė parashikonte formimin e njė grupi tė pėrbashkėt me karakter pune nga tė dy partitė pėr ndihmė, mbėshtetje dhe vlerėsim tė punės sė qeverisė dhe ministrive nė procesin integrues. “Nė periudhėn qė pason, konform postulateve programore dhe tė pėrcaktuara, sidomos deri nė samitin e NATO-s dhe Kėshillit tė Ministrave tė BE-sė, pėrfaqėsuesit e kėtij grupi tė punės do t’i informojnė rregullisht partitė pėr rezultatet e arritura dhe hapat e bėrė, pėr masat dhe reformat e realizuara, nė bazė tė sė cilės do tė vendosen hapat e mėtejmė dhe veprimet e partive tė cilat formojnė qeverinė”, parashikonte marrėveshja e arritur tre ditė para se ta hapte gojėn Presidenti Ivanov, pėr t’i bėrė tė ditur BDI-sė dhe Brukselit se ndryshim tė emrit nuk ka. Ose thėnė mė thjesht, nuk ka as integrim nė NATO as nė BE, sepse kontestimi i Greqisė nuk i intereson ēirakut tė Gruevskit, Gjorgje Ivanov.

Por Ivanovit nuk i ishte dhėnė vetėm kjo detyrė. Qė ai nuk e meriton tė jetė president dhe qė kishte tė drejtė BDI-ja, e vėrtetoi pikėrisht fjala e tij pas pėrurimit tė dytė. Ky simbol i unitetit tė Maqedonisė multietnike, nuk dha as mesazhe multietnike kortezie, por tregoi fytyrėn e tij tė vėrtetė, fytyrėn pėr tė cilėn u shqetėsuan shqiptarėt qė nga dita e parė kur ai u zgjodh president. Dhe, ky njeri, nė kėtė fjalim ceremonial gjen vend edhe pėr kėto fjalė: "Pikėrisht kėtė mandat, kėtė besim tė dhėnė nga qytetarėt, sot disa parti opozitare e vėnė nė dyshim, duke mos pranuar rezultatet e zgjedhjeve. Si president, jam i shqetėsuar me kėto reagime dhe veprime, sepse jam edhe presidenti i tyre. Sot publikisht them: Ata qė mendojnė ta bojkotojnė institucionin President i Maqedonisė, nė fakt i bojkotojnė qytetarėt qė kanė votuar nė zgjedhjet presidenciale", thekson nė fjalimin e tij pėrēarės me gjuhėn vmro-iste, Gjorgje Ivanov duke dhėnė njė sinjal tė qartė edhe pėr marrėveshjen e sapokornizuar tė koalicionit qeverisės. E cila, ashtu siē parashikohej nga analistėt “e hollė” do tė pėrfundojė ashtu siē e ka menduar Nikolla Gruevski me 61 sejmenėt e tij nė parlamentin me 120+3 deputetė. Ndėrkohė abuzimin qė ky i fundit u bėn edhe tri mandateve tė diasporės, ishte jetėshkurtėr sepse u kuptua qė ato janė thjesht mandate tė VMRO-sė.



Opozita dhe Mbreti

Ku ėshtė opozita maqedone dhe pse shqiptarėt vazhdojnė tė jenė tė pėrēarė? Puna qė bėn Nikolla Gruevski ėshtė puna mė e paguar nė kėtė krijesė evropiane qė nuk arriti tė bėhet shtet as pėr 24 vjet, madje as nuk u pagėzua por ngeli FYROM.

LSDM-ja opozitare me 34 ulėse nė parlament ka hedhur njė lumė akuzash mbi VMRO-DPMNE dhe Gruevskin, mbi mėnyrėn e organizimit tė zgjedhjeve presidenciale dhe ato parlamentare, por kjo nuk ka reflektuar nė punėn e saj. Pėrkundėr faktit se e ka kuptuar fodullėkun e Gruevskit, LSDM ngeli me mentalitetin komunist tė Titos, duke mos ulur kokėn pėr tė bashkėpunuar me shqiptarėt edhe pse nė tė kundėrtėn humbjen e kishin tė garantuar. Nė tregun politik nacional-shovinist qė ka krijuar Gruevski, socialdemokratėt maqedonė pa strategji dhe pa dorė tė shtrirė drejt qytetarit shqiptar, u futėn nė garė pėr tė humbur, dhe, pėr ēudi, ta kthejnė dhimbjen nė fitore duke e rizgjedhur liderin Zaev edhe pas kėsaj humbjeje, nė krye tė partisė. Askush nga analistėt maqedonė nuk arriti ta sqarojė kėtė sjellje, vetėm se prisnin njė humbje tė thellė tė liderit nė kongresin partiak ose tė paktėn rikthimin e Cėrvenkovskit, por asnjėra prej kėtyre nuk ndodhi. Logjika e Gruevskit nė Maqedoni, mbretėroi nė partinė e Zaevit. Ndoshta Zaevi si socialdemokrat ka shumė pėr t’u kritikuar por ai nuk u bė aleat me shqiptarėt, dhe kjo ėshtė karta mė domethėnėse qė ai preu pėr lojėn politike tė Maqedonisė. Tė gjithė do ta besojnė Zaevin se votat e LSDM-sė i ka vjedhur Nikolla Gruevski, por askush nė parti nuk do ta pyesė vehten se pse kjo parti u degdis aq poshtė, sa ra nė nė kuotat qė mund t’i marrin edhe partitė shqiptare.

Nė mungesė tė njė analize tė kėtij lloji nė LSDM, shqiptarėt duhet ta pyesin vehten se pse nuk I morėn tri votat e diasporės. Vėrtet nė kėto zgjedhje parlamentare BDI mori 19 mandate, PDSH 7 dhe RDK 1, por tri votat e diasporės, pėrkundėr djallėzisė sė VMRO-sė dhe pėrzgjedhjes sė shteteve pėr tė votuar, LSDM dhe shqiptarėt nuk duhet ta harrojnė rastin e Kėrēovės, kur kėrēovarėt erdhėn edhe nga SHBA pėr tė votuar pėr zgjedhjet lokale. E nėse vend pėr tė vajtuar nuk ka, dhe Gruevski edhe nėnkryetarin e dytė ua jep shqiptarėve (PDSH-sė,) oguri ėshtė i zi sepse skenari ėshtė i njėjtė: Ai edhe kėtė herė e dhuron postin e Drejtorit tė kundėrzbulimit (shefit tė shėrbimit sekret) pėr partinė shqiptare! Jo se ky institucion nuk i duhet Gruevskit, por, me rendin kushtetues dhe fqinjėt qė ka Maqedonia, shėrbimi sekret mund tė pėrdoret vetėm pėr tė luftuar rivalėt politikė, e kėtė gjė fare lehtė mund ta bėjė me postin e zv/drejtorit. Ndėrsa shqiptarėt, edhe pėr katėr vjet do tė bėjnė sehir pas asnjė post tė rėndėsishėm shtetėror. Madje as pa postin e kryetarit tė parlamentit, pėr tė cilin kishin ulur piacėn nė negociatat parazgjedhore 2014. Ndėrkohė ata duhet tė mendojnė seriozisht pėr kėtė Mbretėri tė Nikolla Gruevskit pėr zgjedhjet e ardhshme dhe jetesėn nė kėtė shtet. Sepse nė krahun tjetėr vazhdojnė tė kenė njė LSDM anemike, ndėrsa Mbreti nė ēdo moment, kur t’ja dojė qejfi, merr shumicėn absolute nė zgjedhje. Sepse kėtu ėshtė e qartė se kush ėshtė armiku i shqiptarėve, por nuk dihet numri, ndėrkohė qė dihet se votat shqiptare janė ato qė mund ta pėrcaktojnė Presidentin qė nė raundin e pare. Ashtu siē dihet dhe cili ėshtė numri maksimal i ulėseve qė shiptarėt mund tė marrin nė Parlamentin e Maqedonisė: 36! Nėse as nė kėtė rast nuk e kanė tė qartė se si mund tė materializohet ky numėr, le tė kujtojnė rastin kur nė Kongresin amerikan po propozohej qė ushtria e rregullt tė ketė vetėm 3000 ushtarė. Presidenti i parė i SHBA-sė, Xhorxh Uashington, qė njihej si njeri qė kurrė nuk kishte bėrė shaka, nė kėtė propozim kishte reaguar me kėtėo fjalė: “Nė rregull, por vetėm me njė kusht; qė nė ligj tė futet edhe rregulli sipas tė cilit nė shtetin tonė nuk mund tė futen mė shumė se 2000 ushtarė tė armikut”.


Te tjera..

Karikatura

Nga Kleket