Bota

Kalanė nga brenda

Marinė Le Pen niset nga Franca pėr tė shkatėrruar Bashkimin Europian. Po si? Thjesht, duke fituar sa mė shumė vota nė zgjedhjet e tanishme europiane, pėr tė “pushtuar” Parlamentin Europian. Dhe pastaj...
Nga Vivienne Walt
Kur Marinė Le Pen, udhėheqėse e partisė franceze tė ekstremit tė djathtė Fronti Nacional, zbriti nė qytezėn e vogėl tė peshkatarėve Le Krotoj mė 28 prill, ishte hera e parė qė banorėt po vizitoheshin nga njė figurė e madhe politike. Prandaj, 68 vjeēari Anri Derozier, njė peshkatar qė ka jetuar me familjen pėr katėr breza nė qytezėn veriperėndimore, shfrytėzoi momentin. Teksa Le Pen po hynte nė njė kafene veshur me xhinse tė ngushta dhe ēizme tė zeza kauboj, Derozier i doli para dhe i pėrcolli pa ndalur frymėn, ankesat e tij pėr dhjetė minuta rresht. “Ligjet europiane na kanė marrė frymėn”, thosh ai duke tundur duart nė ajėr, me gishtin tregues pak centimetra larg fytyrės sė saj, “kishim 1250 varka para tre vjetėsh. Tani ky vend nuk ka mė peshkatarė. Tė rinjve as ua ndjen mė”.

Le Pen buzėqeshi me kėnaqėsi. Ajo mbėshtetet pikėrisht tek kjo lloj pakėnaqėsie pėr tė furnizuar me vota atė qė shumė analistė besojnė se do tė jetė performanca mė e fortė elektorale e Frontit Nacional nė zgjedhjet europiane tė 25 majit. Fushata e saj populiste, anti-BE ka marrė oksigjen nga sfidat ekonomike qė kanė zėnė ngushtė shumė francezė: Franca po vuan nga njė shkallė papunėsie historike nė 17 vjet, prej 11%, dhe po lufton tė ruajė pėrmirėsimin e zbehtė pas recesionit. Zemėrimi i shumė votuesve francezė, thotė Le Pen, e vendos Frontin Nacional nė pozicionin e duhur pėr tė thyer dominimin e gjatė politik tė socialistėve dhe konservatorėve. Zgjedhjet pėr Europarlamentin janė tė rėndėsishme pėr Le Penin, por quhen vetėm hapi i parė nė planin e saj pėr tė zėnė Pallatin Elize dhe pėr t’i dhėnė fund vetė Bashkimit Europian. E ulur nė zyrėn e saj nė periferinė pariziane tė Nanterrės, njė ditė pas vizitės nė Le Krotoj, ajo bėn njė parashikim qė mund tė duket thjesht dėshirė personale, por qė gjithsesi dėshmon besimin qė ka fituar partia e saj, po tė mendosh se vetėm para pak vitesh do tė quhej absurde. “Brenda dhjetė vitesh, Fronti Nacional do tė vijė nė pushtet”, thotė 45 vjeēarja, “ne jemi qendra e gravitetit nė politikėn franceze. Si e majta edhe e djathta po huazojnė idetė tona”.

Pėr shumė njerėz tė thjeshtė, thjesht ideja se Le Pen po bėhet njė forcė lėvizėse brenda politikės franceze, e le mė pastaj tė marrė pushtetin, duket e frikshme dhe e pakonceptueshme. Por numrat e sondazheve nė rritje pėr Frontin Nacional, dhe suksesi i freskėt nė zgjedhjet lokale, sugjerojnė se ambiciet po i afrohen tė vėrtetės. Dy sondazhe tė fund tė prillit nxorrėn se FN mund tė dalė nė krye tė tė gjitha partive franceze nė votimet e kėsaj fundjave pėr Parlamentin Europian, me njė parashikim prej 24%. Njė sondazh i tretė, mė 10 maj, e ēoi parashikimin nė 28% pėr partinė e Le Penit. Edhe sikur rezultati real tė dalė mė i ulėt nga parashikimet, gjasat janė qė nga 74 vendet e caktuara pėr Francėn nė Parlamentin Europian, 10-20 syresh t’i fitojė Le Peni. Shumė mė tepėr sesa tre vendet aktuale, dy prej tė cilave i ka Marina dhe babai i saj, themeluesi i partisė Zhan-Mari Le Pen.

Por edhe kjo ngritje e konsiderueshme nuk mjafton pėr t’i dhėnė pushtet real FN-sė. Basti i Le Penit, nė fakt, ėshtė qė shumė kolegė me ide tė ngjashme nga vendet e tjera tė BE-sė, t’i bėjnė shoqėri nė Parlamentin Europian. Njė sondazh i fundit nė Holandė i jep Partisė pėr Lirinė tė Gert Vildersit, mė shumė vota se ēdo parti tjetėr nė vend. Britanikja UKIP mund tė arrijė deri 31% tė votave, duke mposhtur dominuesit tradicionalė laburistė dhe konservatorė, sipas njė sondazhi tė kryer nga kompania YouGov nė fund tė prillit. Partitė anti-BE po shijojnė ngritje tė dukshme edhe nė Austri, Danimarkė e Belgjikė.



Partitė bllokuese

Horizonti i njė rritjeje tė qartė mbarėkontinentale tė kėtyre partive, e kanė shtyrė Le Penin tė planifikojė formimin e njė atij qė mund tė quhet blloku i parė politik anti-europian, brenda vetė Parlamentit Europian. Rregullat parlamentare thonė se blloku mund tė krijohet vetėm nėse pėrbėhet nga tė paktėn 25 eurodeputetė nga shtatė ose mė shumė vende tė Bashkimit. Nėse Le Pen dhe aleatėt e saj arrijnė ta krijojnė bllokun e ri, atėherė do kenė tė drejtėn e propozimit tė ligjeve nė Parlamentin Europian. Kjo ėshtė diēka qė Fronti Nacional nuk ka arritur ta bėjė mė parė as nė PE, as nė parlamentin francez. (Aktualisht FN ka vetėm dy vende nė parlamentin vendas, edhe pse mori 17.9% tė votave nė zgjedhjet e kaluara parlamentare. Sistemi elektoral francez favorizon partitė e mėdha, pėr tė siguruar stabilitet qeverisės).

Le Pen ka dalė si ndoshta figura mė kyēe europiane nė mbledhjen e copave pėr krijimin e njė koalicioni tė madh pan-europian tė sė djathtės ekstreme; kjo pjesėrisht sepse Franca ka mė shumė vende Europarlamenti sesa ēdo vend tjetėr, me pėrjashtim tė Gjermanisė – gati trefishin e Holandės. Udhėheqja e njė blloku tė tillė, do t’i jepte Marinė Le Penit njė profil shumė tė gjerė nė BE, duke shtuar edhe ndikimin e saj nė politikėn franceze nga brenda BE-sė, pasi nėse ligjet e propozuara do tė miratoheshin pėr Bashkimin, ato do ndikonin sigurisht edhe vendin e saj.

“Njerėzit thonė: nėse nuk e pėlqeni BE-nė, pėrse merrni pjesė?”, thotė Lydovik de Dan, kėshilltar i afėrt i Le Penit pėr BE-nė, i cili ka shpenzuar muaj tė tėrė duke negociuar bashkėpunimin me grupe si Lega Nord nė itali, Demokratėt Suedezė, Partinė e Lirisė nė Austri apo partinė nacionaliste flamande nė Belgjikė, Interesi Flamand. “pėr tė parėn herė, do tė kemi nė BE njė opozitė tė fortė”, thotė de Dan.

Megjithėse disi me vonesė, politikanėt europianė janė alarmuar pėr dėmin potencial qė Le Pen dhe aleatėt e saj mund t’i bėjnė planeve afatgjata tė Bashkimit. Ndėrkohė qė kanė debatuar pėr vite tė tėra me njėri-tjetrin pėr njė gamė tė gjerė ēėshtjesh tradicionale si mbrojtja e mjedisit, e punonjėsve, taksat, shėndeti publik etj, partitė kryesore anembanė BE-sė befas u duhet tė mbrojnė vetė ekzistencėn e Bashkimit Europian, dhe jo mė disa politika specifike. “Pėr herė tė parė po hyjmė nė njė palė zgjedhje ku nuk ka mė luftė e majtė - e djathtė”, tha ish kryeministri italian Enriko Leta, pėrpara njė audience politikanėsh europianė nė Madrid, nė njė konferencė tė muajit shkurt. “Kėtė rradhė beteja ėshtė pro apo kundėr BE-sė. Besoj se kėto zgjedhje kanė nė peshore vetė tė ardhmen e Bashkimit”.



Vrasja e butė

Megjithė retorikėn bombastike, politikanėt europianė qė kėrcėnojnė BE-nė e dinė se revolucioni i tyre mund tė kryhet vetėm me “pjesė”. Le Pen dhe aleatėt e saj e kanė tė qartė se kėto zgjedhje nuk do fitojnė aq vende sa tė mund tė kalojnė ligje radikale, si propozimi pėr bllokimin e kufijve tė brendshėm nė BE, apo kufizimi drastik i emigracionit nė vendet e Bashkimit. Por nėse blloku i saj zgjerohet nė vitet qė vijnė, siē planifikon Le Pen, ajo mund tė arrijė sukses nė mbajtjen e referendumit pėr tė dalė nga BE-ja nė disa vende – me shpresėn se tė paktėn njė vend mund tė votojė pro largimit. Pėr shumė analistė, ky do tė ishte njė skenar shkatėrrimtar.

Ndėrkaq, gjasat janė qė blloku i Le Penit tė vėrė shkopinj nė rrota ndaj ēdo lėvizjeje brenda BE-sė qė synon pėrshpejtimin e integrimit; tė sabotojė planet aktuale pėr njė bashkim tė ri fiskal dhe bankar, qė ekonomistėt e mendojnė si kyēi pėr dhėnien tė fundit tė krizės sė euros dhe rifillimin e rritjes ekonomike. “Tė gjitha fuqitė legjislative, buxhetore, monetare, ja kemi transferuar BE-sė”, thotė ajo, “vendet tona kanė mė pak kompetenca sesa secili shtet i SHBA-sė”.

Nėse Le Pen arrin tė krijojė njė bllok me ndikim tė sė djathtės ekstreme, ajo rrezikon padyshim, qė tė shndėrrohet nė pjesė tė establishmentit nė vend qė tė jetė kundėrshtare e tij. Ngjashėm me Vildersin e Holandės apo Najxhell Farixh tė UKIP-it britanik, ajo ka fituar vota dhe famė duke kritikuar grupin e tė privilegjuarve tė pushtetshėm, me fjalė tė ashpra dhe udhėheqje tė vendosur. Por sfida e re ėshtė disi ndryshe: Tani Le Pen Duhet tė ndryshojė politikėn franceze dhe atė europiane nga brenda, teksa po njėsoj duhet tė joshė votuesit tė cilėve u pėlqejnė outsider-ėt. Faktikisht, ajo ka njė pėrvojė tė freskėt me pėrshtatjen me realitetet e reja politike, teksa ruan famėn e Frontit Nacional si goditės i elitave. Marina mori drejtimin e partisė nga i ati i moshuar nė vitin 2011, dhe qė atėherė ka punuar pėr tė ulur tonet e retorikės anti-emigracion tė partisė, si dhe racizmin famėkeq (pėrfshirė dhe deklaratat e qarta anti-semite tė babait). Platforma e partisė ka ndryshuar dhe tani fokusohet mė tepėr nė ēėshtjet ekonomike sesa ato sociale. Kritikėt i quajnė thjesht makijazh kėto ndryshime. Dhe vėrtet, jo pak herė Le Pen, njė oratore e lindur qė flet pa letėr (profesioni i saj ka qenė avokate penaliste), e trash gjuhėn e fjalimeve deri aty sa dikush e quan si kundėr emigrantėve. Njė audience kryesisht tė bardhė nė Abevilė, ajo i tha mė 28 prill se politika liberale e Francės pėr emigracionin ka qenė njė “katastrofė”, ndėrsa i deklaroi Uashington Post-it se rreziku i vėrtet i anti-semitizmit, nė Francė vjen nga komunitetet myslimane.

Por gjithsesi, Marinė Le Pen u kundėrvihet gazetarėve qė e pėrshkruajnė Frontin Nacional si “ekstrem i djathtė”. “As djathtas, as majtas”, ėshtė slogani i ri i partisė. Kur grupi djathtist nisi tė organizohej nė vitin 1972, shumė prej anėtarėve mė nė zė ishin ish trupa komando franceze qė kishin luftuar nė luftėn brutale algjeriane, pėrfshirė dhe babanė Le Pen. Njė gjeneratė mė vonė, energjitė e Marinės janė pėrqėndruar nė thithjen e ēdo baze tė pakėnaqurish nga forcat tradicionale politike. Strategjia po funksionon: Nė zgjedhjet lokale tė marsit, fjala vjen, Fronti Nacional fitoi nė bastionin tradicional socialist tė Hajangut, nė verilindje tė vendit. “Zhan-Mari Le Pen ishte njėfarė kllouni qė ngjallte frikė”, thotė profesori i sociologjisė Silven Krepon, qė ka shkruar gjerėsisht mbi kėtė parti, “ndėrsa strategjia e Marinės ėshtė ‘normalizimi’ i partisė”.

Dhe zgjedhjet administrative tė marsit, treguan se frytet e kėtij shndėrrimi ishin tė mbara. Fronti Nacional nxorri nė betejė 597 kandidatė, nė kundėrshtim me strategjinė e babait qė i neglizhonte zgjedhjet lokale, nė favor tė pesė kandidimeve tė dėshtuara pėr presidencėn e vendit. Kėtė herė, partia mori 11 bashki, pėrfshirė dhe Hajangun, me njė rezultat elektoral katėr herė mė tė mirė se herėn e fundit kur FN mori pjesė nė zgjedhje lokale, nė vitin 1995. Sigurisht, 11 njėsi vendore tė fituara janė asgjė, sepse Franca ka 36.682 njėsi tė tilla. Por tė paktėn kėto fitore i japin mundėsi Le Penit tė tregojė se partia e saj di edhe tė administrojė, dhe tė kalojė nga fjalėt tek veprat.

Duke mbledhur vota majtas e djathtas, befasisht Fronti Nacional u bė njė kėrcėnim real pėr socialistėt e presidentit Holond, po aq sa dhe pėr konservatorėt e opozitės, UMP (Unioni pėr Lėvizje Popullore). Gjithashtu rezultati pėrmbysi njė tabu, duke treguar se pėr shumėkėnd nė Francė, nuk ėshtė mė turp tė votosh pėr Le Penin. Disa prej politikave tė saj duken ēuditėrisht normale dhe pozitive. Partia psh, ėshtė pro uljes sė taksave dhe pėr ndalimin e shitjes sė sipėrmarrjeve franceze tek korporatat e huaja – njė propozim ky qė e mbėshtesin edhe disa figura kyēe nė qeverinė e Holondit.

“Nuk mund tė thuash se 21% e votuesve qė na besuan neve, janė idiotė totalė”, thotė 51 vjeēarja Patrisia Shanjon, ish drejtoreshė e turizmit nė Abevilė, ku 20.8% e votuesve zgjodhėn Frontin Nacional. Shanjon, e cila u zgjodh kėshilltare bashkiake, duket se pėrfaqėson stilin e ri tė aktivistit tė FN-sė qė ėshtė joshur nga udhėheqja e Le Penit: Profesioniste, shtresė e mesme dhe e margjinalizuar. Shanjon flet shkėlqyeshėm anglisht dhe rrjedhshėm arabisht; ka jetuar pėr shumė vite nė SHBA dhe ka punuar nė Sudan, dhe thotė se e grisi kartėn e anėtarėsisė nė UMP, pasi konkludoi se tė dyja partitė kryesore kishin ndėrmarrė politika katastrofale ekonomike. “Marinė Le Peni ėshtė zgjidhja pėr Francėn”, thotė ajo, “ajo vė nė plan tė parė njerėzit, jo biznesin e madh”.

Zinxhiri i fitoreve tė marsit, i ka ofruar Le Penit njė rrjet tė gatshėm aktivistėsh anembanė vendit, tė cilėt ashtu si Shanjon, kanė mbushur muret e qyteteve me parrullėn e re tė Frontit Nacional: “Non a Bruxelles!” Pėr votues si plaku Derozier nė Le Krotoj – qė akuzon kontrollet mjedisore tė BE-sė dhe kuotat kufizuese tė eksportit pėr shkatėrrimin e biznesit tė tij – mesazhi i Le Penit ėshtė e zeza mbi tė bardhė: Teknokratėt e BE-sė nė Bruksel ju kontrollojnė jetėn dhe nuk kujdesen aspak pėr ju, Francėn apo traditat tona. Le Pen thotė se BE-ja ėshtė “njė strukturė totalitare”. Parlamenti francez, sipas saj, tani e harxhon shumicėn e kohės duke u tharė bojėn direktivave tė BE-sė.



Gati pėr betejė

Nė tubimin vjetor tė majit qė organizon FN, jashtė operas hijerėndė sė Parisit, Le Pen qėndron nė podium poshtė njė mega-portreti tė luftėtares sė shenjtėruar adoleshente franceze, Zhanė D’Ark, njė ikonė e preferuar e partisė. Nė shek.15, francezja katolike udhėhoqi vendin nė luftė kundėr pushtuesve tiranikė anglezė dhe bashkėpunėtorėve tė tyre europianė.

Kėtė herė armiku i jashtėm vjen nė trajtėn e Brukselit. Le Pen u thotė votuesve se rruga e vetme e Francės ėshtė braktisja e euros dhe largimi nga Unioni. Ky ėshtė nė mesazh joshės pėr miliona taksapagues francezė, por edhe europianė tė tjerė nga vendet e fuqishme qė kanė ndihmuar me para mbajtjen nė kėmbė tė ekonomive problematike tė BE-sė. Dalja nga BE, nė mendjen e saj ėshtė lėvizja kyēe. “Nėse duam tė jemi njė vend i lirė dhe sovran, nuk mund tė rrimė mė brenda”, thotė ajo pėr Time, “nė formėn aktuale, BE-ja ėshtė e pareformueshme. Bashkimi duhet tė zhduket dhe tė zėvendėsohet nga njė Europė e kombeve tė lira dhe sovrane. Nuk mund ta reformosh thjesht me riparime e masa teknike”.

Por ashtu si Le Peni e riparoi strategjinė e partisė sė saj pėr tė joshur votuesit qė as do ja hidhnin sytė babait, po kėshtu mund tė pėrshtaten edhe kundėrshtarėt e saj. Le Pen thotė se ndėrkaq, socialistėt dhe konservatorėt francezė kanė huazuar shumė ide tė sajat. Kryeministri i ri Manuel Valls, nė postin e mėparshėm si ministėr i Brendshėm ishte pro deportimit tė emigrantėve ilegalė romė, njė jehonė e qartė e Frontit Nacional. Kėshtu, Le Pen mund tė humbasė terren kollaj, nėse vija e dallimit mes FN-sė dhe partive kryesore hollohet shumė. Nga ana tjetėr, radikalizmi i tepėrt e mban partinė nė periferi tė politikės, ashtu sikurse normalizimi i heq mbėshtetjen. Pas fitores sė marsit, vendimi i parė me profil tė lartė i Marinė Le Penit, ishte rikthimi i vakteve me mish derri nė shkollat publike tė zonave ku FN kishte kontrollin; njė provokacion nė dukje qesharak pėr myslimanėt dhe hebrenjtė, por gjithashtu njė lėvizje qė i tregon bazės sė partisė se ajo ėshtė ende kampionia e tyre.

Megjithatė, balancimi i pushtetit nė rritje, me kėrkesat e mbėshtetėsve tė zemėruar tė Frontit Nacional, nuk do tė jetė diēka e lehtė. “Ėshtė njė ekuilibėr i brishtė”, thotė sociologu Krepon, pėr tė cilin kjo ėshtė edhe arsyeja pėrse “Le Pen nuk do tė bėhet kurrė presidente e Francės”. Ai mbase ka tė drejtė. Le Pen duket e parapėrcaktuar pėr tė mbetur njė rebele kėrcėnuese jashtė pushtetit. Por akoma dhe sė jashtmi, pushteti i saj ėshtė i dukshėm. Ngadalė dhe pa u ndalur, ajo po i shtyn armiqtė e saj – mbase edhe Francėn dhe pjesėn tjetėr tė Europės – nė cepin e djathtė.



Revista Time


Te tjera..

Karikatura

Nga Kleket