Personazh

Nuk jemi tė ndryshėm

Pėrditshmėria e njė vajze lesbike nė Tiranė. Historitė e dashurisė, qė nga koha e gjimnazit e deri sot. Marrėdhnėia me prindėrit, dramat familjare, pėrjashtimi dhe kėrcėnimet. Lufta pėr t’u pranuar si normale dhe planet e Xheni Karajt pėr tė pasur sė shpejti njė fėmijė
Alida Cenaj, Gent Shkullaku
Xheni Karaj tani i ndan edhe me prindėrit, kryesisht tė ėmėn, shqetėsimet, trazirat, dashuritė, por edhe rastet me tė cilat pėrballet ēdo ditė nė qendrėn e LGBT. Ajo ėshtė njė prej vajzave tė pakta fatlume qė ka qėlluar tė ketė dy prindėr qė e kanė pranuar tė bijėn ashtu siē ėshtė. Ata e kanė marrė vesh rastėsisht prirjen homoseksuale tė Xhenit, por kurrė as vunė dorė mbi tė, as e kėrcėnuan se do ta pėrzinin nga shtėpia (siē ka ndodhur me shumė tė tjerė), e aq mė pak e drejtuan nėpėr qendra tė specializuara pėr ta fryrė me hormone me shpresėn se njė ditė edhe ajo do tė preferojė tė ketė njė mashkull nė krah. Anjėra prej kėtyre nuk ka ndodhur, ama kjo nuk do tė thotė se, ato ditė tė para, kur rastėsisht panė njė figurė femėrore tė fshehur nė hije nė ekranin e Vizion Plus, ndėrsa fliste pėr homoseksualitetin e vet, dhe e njohėn nga zėri se ishte bija e tyre, nuk u shokuan. E kanė kaluar njė dramė tė tillė nė shtėpi edhe ata, por zgjodhėn ta mbrojnė 28 vjeēaren qė tani nuk humbet asnjė rast pėr tė dalė, publikisht ose jo, nė mbrojtje tė njė komuniteti qė kėrkon tė trajtohet njėsoj si tė tjerėt. “Unė jam njė nga rastet me fat dhe mė nė fund jam e vėrtetė. Nuk kam mė nevojė tė fshihem dhe ju nuk mund ta kuptoni ēfarė ndjenje lehtėsimi ėshtė kjo. Ėshtė si tė tė jetė dhuruar njė jetė e dytė”.

Nė njė ndėrtesė njėkatėshe fare pak metra larg qendrės sė Tiranės ėshtė ngritur qendra e Aleancės kundėr Diskriminimit tė LGBT. Ėshtė e ndarė nė dy hapėsira, njėra e bollshme prej nga madhėsia, ku Xheni, drejtore e kėsaj qendre, por edhe anėtarė tė tjerė tė saj, presin e pėrcjellin ēdo ditė tė rinj, djem e vajza qė drejtohen aty pėr tė gjetur, mbi tė gjitha, shpresėn. Nė kėtė dhomė qė ata e quajnė dhoma e pritjes, janė dy vajza tė reja, tė cilave Xheni u vė nė dispozicion frigoriferin pėr njė pije tė ftohtė, ose makinėn e kafesė. Disa shkallė tė tjera tė ndajnė nga njė tjetėr ambjent, i arreduar si zyrė kėsaj here me tavolina e kompjutera, por sidomos me mure tė mbushura me postera tė fushatave tė ndryshme tė organizuar nga lėvizja LGBT dhe nga gjurmė duarsh mbi mure, disa syresh tė firmosura me emėr e mbiemėr. Pak mė nė cep janė, edhe disa thasė tė mėdhenj, gjithashtu me postera ose objekte tė shumėllojshme qė vajza e djem i kanė mbajtur gjatė marshimeve nė bulevard. “Ja kėtu mblidhemi ēdo ditė”, tregon Xheni. “Ndajmė eksperiencat tona, problemet, por nė mėnyrė tė veēantė kėtu vijnė tė gjitha ata qė nuk kanė njė mundėsi pėr tė folur ose pėr tė gjetur zgjidhje”. Kėtė muaj ajo ka marrė nė trajtim katėr raste, qė mund tė quhen tė rėnda: Njė vajzė tė re me njė fėmijė pesė muajsh, e pėrzėnė nga shtėpia kur prindėrit e morėn vesh se ishte lesbike, dy tė tjera me probleme tė ngjashme dhe njė djalė i rrahur gati pėr vdekje nga i ati, pasi pranoi se ishte gay. Nė qendrėn e LGBT nuk ka statistika pėr tė thėnė se sa ėshtė numri i tė rinjve homoseksualė nė Shqipėri, ose sesa janė ata qė i drejtohen kėsaj qendre. Xheni thotė se nuk mbajnė statistika, ama nė takimin e ēdo dite ka 20 ose mė shumė vajza dhe djem qė vijnė e ikin. “Vetėm se kemi problemin e trajtimit tė ēėshtjeve tė tyre. Pėr rastet e vajzave ėshtė diēka mė e thjeshtė sepse jemi lidhur me ojf-tė e grave qė operojnė nė kėtė drejtim dhe mund t’i ēojmė edhe nė qendrat e mbrojtjes sė ngritura pėr mbrojtjen e tyre. Por pėr djemtė ėshtė mė e vėshtirė sepse qendra tė tilla nuk ekzistojnė. I jemi drejtuar ministrisė sė Mirėqėnies Sociale pėr tė marrė mbase njė ambjent me qera, nė tė cilėn tė strehojmė djemtė qė kanė probleme tė tilla”, thotė ajo. Nė tratativa me ministrinė qė drejton Erion Veliaj, ėshtė edhe pėr ēėshtjen e bashkėjetesės qė djemtė dhe vajzat e komunitetit LGBT kėrkojnė tė ligjėrojnė. Bėhet fjalė pėr ndryshimin e dy neneve nė Kodin e Familjes, i cili e pėrcakton bashkėjetesėn si bashkim i njė burri dhe njė gruaje, ndaj kėtė tė fundit ky komunitet kėrkon ta ndryshojė si “bashkim mes dy personave” pėr t’i hapur rrugė kėshtu bashkėjetesės mes dy homoseksualėve. “Na ka premtuar se do tė bėjmė diēka dhe po presim. Jemi pėrqendruar nė kėtė drejtim”, shton drejtoresha e qendrės.



Mund tė quhet kjo njė betejė e dytė, pas asaj tė daljes publikisht nė tubime masive pėr t’i dhėnė fund, sipas tyre, homofobisė, paragjykimit e ndonjėherė edhe dhunės qė ushtrohet mbi djem e vajza qė preferojnė lidhjen brenda tė njėjtit seks. Ėshtė njė betejė qė vazhdon edhe kjo, por nėse Kodi i Familjes ndryshon, atėherė ky do tė jetė hapi i parė drejt legalizimit tė lidhjeve homoseksuale nė Shqipėri. Ēka pėr Xhenin do tė thotė njė tjetėr liri, ligjore kėsaj here. Vajza me flokėt e shkurtėr e trup imcak ka njė histori dashurie qė zgjat prej mė shumė se katėr vjetėsh. Aktualisht jeton me prindėrit, por ndoshta njė ditė edhe ajo do tė ndjejė nevojėn pėr tė jetuar me mikeshėn e saj, e pse jo, siē thotė, ndoshta pas njė ose dy vjetėsh edhe tė ketė njė fėmijė. “Po, e mendoj edhe kėtė. Pse jo”, thotė Xheni duke qeshur.

Por sa normale mund tė quhet njė familje e pėrbėrė nga dy femra ose dy meshkuj qė rrisin njė fėmijė? Sa ndikon kjo qė edhe ky fėmijė kur tė rritet tė jetė homoseksual? Diskutimi ėshtė i nxehtė sot e gjithė ditėn dhe vendet qė i kanė legalizuar martesat gay dhe birėsimin prej tyre tė fėmijėve numėrohen me gishtat e njėrės dorė.

“Jo domosdoshmėrisht njė fėmijė i rritur nga dy prindėr homoseksualė bėhet i tillė”, pėrgjigjet Xheni. “Janė bėrė studime pėr kėtė nė vende tė zhvilluara tė botės dhe pėrfundimi ėshtė se kėta fėmijė kanė zhvillim psikofizik normal. Ėshtė e njėjta gjė: unė u rrita nga dy prindėr heteroseksualė, por kjo nuk ndikoi: unė jam lesbike”. Pėr Xhenin mė shumė problem se familja me dy femra ose dy meshkuj, ėshtė sistemi jashtė familjes. “Ky ėshtė diskriminues pėr tė gjithė. Ne si shoqėri e kemi diskriminimin nė thelbin tonė. Kjo gjė mė stimulon akoma mė shumė ta bėj njė fėmijė, qė ta edukoj nė mėnyrė qė ky realitet tė mos i duket i ndryshėm, qė homoseksualėt tė mos duken si qenie tė jashtėzakonshme, jonormale. Kėshtu ndryshon edhe realiteti. Ne jemi njerėz normalė dhe lidhja homoseksuale nuk duhet parė si diēka e ndryshme nga normalja, diēka qė duhet luftuar si njė e keqe”. Ėshtė aq e sigurtė nė ēfarė thotė dhe iu referohet aq shumė studimeve, sa edhe pse flitet pėr njė realitet si ky shqiptar, ku ende prindrit vrasin fėmijėt e tyre pėr ēėshtje nderi, Xheni beson se gjėrat shumė shpejt do tė ndryshojnė. “Jo nuk jemi larg ditės sė martesave gay”, thotė ajo. “Kjo ėshtė njė e drejtė ligjore e jona dhe familja LGBT tanimė ėshtė realitet”.

Nė mos martesat, komuniteti LGBT ėshtė qė ē’ke me tė njė realitet nė Shqipėri. Siē tregon drejtoresha e Qendrės sė Aleancės kundėr Diskriminimit tė LGBT, ēdo ditė nė kėtė qendėr hyjnė e dalin me dhjetra tė rinj. Pothuaj askush nuk i di prirjet e tyre homoseksuale, as familjet e as njė rreth i gjerė tė njohurish. E dinė aty, nė qendėr, dhe nė rastin mė tė mirė, njė rreth tepėr i ngushtė miqsh. Ndėrsa ata qė tentojnė tė dalin hapur, jo gjithmonė ja dalin me sukses. Ndodh tė pėrjetojnė drama e tragjedi familjare, ndodh tė braktisen nga ēdokush qė kanė njohur deri nė atė moment dhe shumė rrallė mund tė ndodhė tė pranohen, siē ka ndodhur me Xhenin.

“Kjo vlen pėr tė gjithė nė pėrgjithėsi, sepse realiteti ėshtė shumė i ashpėr pėr njerėz si ne”, thotė Xheni. Dhe kėtė nuk e ka me tė dėgjuar, por nga eksperienca e vet. “Deri nė vitin 2009 kisha njė ndjenjė vetmie dhe izolimi total”, shton ajo. “Mendoja se e vetmja lezbike qė ekzistonte nė kėtė vend ishte vetja ime qė shihja nė pasqyrė”. Asokohe punonte si specialiste e marrėdhėnieve me jashtė pranė KKRT-sė nė Televizionin Publik. E dinin pak ose aspak njerėz dhe t’u tregonte prindėrve as qė bėhej fjalė. Ishte njėsoj sikur ta mbante tė fshehur edhe nga vetja. “Njė ditė mė mori njė shoku im gay dhe mė foli pėr dy amerikane lesbike qė jetonin nė Tiranė. U takova me to dhe folėm pėr komunitetin. Njihja shumė pak lesbike por filluam tė takoheshin dhe nė atė kohė grupi ynė nuk ishte mė i madh se 4-5 veta”. Krijuan edhe njė grup nė Facebook me emėr Aleanca kundėr Diskriminimit tė LGBT i cili brenda pak ditėsh numėroi rreth 500 anėtarė, homoseksualė ose mbėshtetės. Mė vonė i kėrkuan Sevim Arbanės njė ambjent nė qendrėn “Nė dobi tė gruas shqiptare” qė ta pėrdornin pėr takimet dhe aktivitetet e tyre. “Por nuk zgjati shumė sepse fqinjėt u ankuan”, thotė Xheni. “Ndaj pėr mė shumė se dy vjet takoheshim nėpėr shtėpitė e anėtarėve tė grupit”. Mė vonė, njė deklaratė e ish-kryeministrit Berisha, nė vitin 2009 pėr legalizimin e martesave gay shėrbeu qė grupi tė dilte hapur. Deklaratės sė kryeministrit ata iu pėrgjigjėn me njoftimin e parė pėr shtyp ēka parlajmėroi ekzistencėn, por edhe veprimtaritė e mėvonshme tė kėtij komuniteti.



Ndėrsa njė vit mė vonė pėr Xhenin do tė ndodhte ngjarja e madhe. Ishte koha kur mediat filluan tė shkruanin, kur Xheni e kuptoi se nuk ishte lesbikja e vetme nė botė e kur nuk kishte drojė tė takonte gazetarė. Shfaqej nė shtyp e televizione, me emra tė rremė e pa figurė, por fliste tė paktėn. “Nė njė nga kėto dalje, nė Vizion Plus, prindėrit mė njohėn nga zėri. Kur shkova nė shtėpi u tregova, nuk e mohova qė jam lesbike. Ndodhi ajo qė ndodh gjithmonė, u shokuam tė dy palėt, por mė pranuan”. Ama Xheni do tė vazhdonte tė ishte e padukshme. Pėrveē prindėrve janė fisi, njė rreth mė i gjerė miqsh, kolegėt e punės qė ende nuk e dinė... Nė rastin e Xhenit, deri nė njė nga emisionet “Opinion”, tė rreth dy viteve mė parė. Atė mbrėmje pėr tė cilėn u fol gjatė, kur Xheni ndėrsa ndiqte nė publik debatin e ndezur pėr komunitetin gay, mori mikrofonin dhe e irrituar pėr ēfarė kishte dėgjuar, pa dashje, pa paramendim, e pranoi publikisht se ishte lesbike. “Nuk e kisha kėtė qėllim, por ndjen atė urrejtjen qė e ke provuar gjithė jetėn tėnde dhe nuk pėrmbahesh dot. Thashė me vete: nėse nuk flas tani, nuk do tė flas dot kurrė mė”.

Por tėrmeti do tė ndodhte mė pas. E dinin prindėrit, por jo e gjithė bota dhe kjo nėnkuptonte njė dramė tė dytė nė familje. U tha madje qė i ati kishte telefonuar nė studio e kishte thėnė qė Xheni tė mos shkelte kurrė mė nė shtėpi. “Nuk ėshtė kėshtu e vėrteta. Sigurisht qė kjo ishte shumė e rėndė pėr ta. Por pas emisionit, atė natė nuk shkova nė shtėpi. Nuk dihej reagimi, jo i prindėrve tė mi, por i njerėzve nė pėrgjithėsi. Nuk ka ndodhur rrallė qė njė gay ose lesbike edhe tė dhunohet nė rrugė, ndaj natėn e kalova tek tre mikesha tė miat. Nuk shkova nė shtėpi jo nga frika, por sepse nuk doja tė shihja dhimbjen e prindėrve tė mi”. Vetėm se kjo arrati nuk mund tė zgjaste pėrgjithmonė. U pėrball me prindėrit dhe dhimbjen e tyre. Dėgjoi tė ėmėn t’i thoshte se “nuk mund tė ndryshonte botėn”, por pa edhe kolegė, qė e dinin me kohė, dhe qė i shtrėnguan dorėn kur u paraqit nė zyrė. Xheni ka provuar pak nga tė gjitha: Edhe pėrkrahjen, edhe tė sharat kur kalon nė rrugė, edhe kėrcėnimet, sidomos nė rrjetet sociale. “Kėshtu ndodh: nė fillim shokohen, pastaj nuk flitet mė pėr kėtė gjė. Kjo ka ndodhur edhe fjala vjen me fisin. Askush nuk mė pėrjashtoi apo mė gjykoi pėr ēfarė isha. Thjeshtė nuk flitet pėr kėtė gjė, sepse kėshtu iu duket sikur fenomeni nuk ekziston. Unė e kam kaluar pa drama. Por jo tė tjerėt dhe ne duhet ta ndryshojmė kėtė realitet”.

Njė realitet qė pėr disa ėshtė normal e pėr disa tė tjerė ėshtė i papranueshėm. Ka nga ata qė e pranojnė, siē ka tė tjerė qė e luftojnė dhe dalin kundra. Asgjė e jashtėzakonshme apo qė nuk ka ndodhur nė vende tė tjera ku lėvizje tė tilla bėhen prej dekadash. Pėr Xhenin njė homoseksual nuk ėshtė si njė jashtėtokėsor, thjesht lind i tillė dhe duhet pranuar si i tillė.

“Unė kėshtu besoj, homoseksual lind. E kupton kėtė qysh nė adoleshencė kur je brenda njė grupi shoqesh dhe tė gjitha flasin pėr njė djalė qė iu pėlqen ndėrsa ti, ndryshe nga ato, ndjen pėr njė femėr. Mua personalisht mė ka ndodhur akoma mė shpejt, ndoshta qė nė moshėn 8-9 vjeēare. E dini kur ndjen ato fluturat nė bark? Unė i ndjeja, por jo pėr njė mashkull. Tėrhiqesha nga femrat, edhe pse nuk e kuptoja tamam arsyen. Pastaj kjo tėrheqje jo domosdoshmėrisht ėshtė tėrheqje seksuale”.

Por ēfarė do tė thotė dhe si ėshtė kur e ndjen se je ndryshe nga tė tjerėt? “Fillon dhe ndihesh ndryshe kur e kupton sesi tė perceptojnė ty tė tjerėt”, thotė Xheni. “Tė perceptojnė tė ndryshėm, pervers, edhe pse prirja pėr tė qenė homoseksual ėshtė po aq e natyrshme sa heteroseksual. Pėr rrjedhojė, tėrhiqesh, nuk e pranon, fshihesh. Dhe kjo ėshtė shumė e mundimshme”. Kėshtu ka qenė edhe pėr Xhenin, e cila gjatė viteve tė gjimnazit tek “Partizani” nuk i shmangu kurrė shoqet e veta, por as ua tregoi se “fluturat nė bark” i ndjente pėr dikė tė seksit tė njėjtė. Nė tė kundėrt tė kėsaj sajonte histori sikur edhe ajo pėlqente njė djalė. “Ashtu kot, sa pėr tė qenė njėsoj si tė tjerat”.

Pastaj gjatė viteve tė universitetit, si studente e Psikologjisė, dashurive platonike u erdhi fundi. Asokohe ka pasur lidhjen e parė tė dashurisė me njė vajzė tjetėr pėr pothuaj njė vit. “Thjesht mbaroi dhe nuk e di ēfarė ka ndodhur me tė dashurėn time tė parė”, thotė Xheni. Nuk e ka ndeshur mė pėr tė mėsuar nėse edhe ajo ėshtė lesbike apo me kalimin e viteve kuptoi tė kundėrtėn. Sepse mund tė ndodhė edhe kėshtu. Xheni ka pasur lidhje edhe me vajza qė nuk janė lesbike. “Ky ėshtė problemi: kur pėrmendet fjala homoseksual njerėzit nėnkuptojnė vetėm marrėdhėnien seksuale mes seksit tė njėjtė. Por nuk ėshtė kėshtu. Kam jetuar histori edhe me vajza qė nuk janė lesbike. Jemi dashuruar me njėra-tjetrėn pėr atė qė jemi, pėr personalitetin, kemi pasur tė njėjtin botėkupim, tė njėjta dėshira, shije. Ėshtė njė marrėdhėnie e plotė, normale qė kur ka pėrfunduar, secila ka parė jetėn e vet. Unė nuk e kuptoj se pse duhen thjeshtėzuar gjėrat vetėm tek seksi”?

E meqė ndodh edhe kėshtu, sa gjasa ka qė djem e vajza tė rinj, adoleshentė, ndoshta ende jo aq tė pjekur sa ta dinė ēfarė e si duan tė jenė nė jetėn e tyre ta provojnė njė marrėdhėnie mes tė njėjtės gjini edhe thjeshtė pėr provė, pėr hobi, ose thjesht pėr trend meqė flitet kaq shumė pėr tė? “Jo nuk ndodh”, tė siguron Xheni. “Unė tė paktėn nuk kam dėgjuar ndonjėherė qė ndokush tė ketė pasur njė marrėdhėnie tė tillė thjesht pėr ta provuar. Ka kaq shumė paragjykime pėr ne sa do tė ishte njė guxim i tepruar”. Pėr kėtė arsye, sipas saj, shumica nuk e tregojnė prirjen e tyre homoseksuale. Shpesh madje kryejnė martesa heteroseksuale pėr hir tė realitetit, lindin fėmijė dhe nė fund, sipas Xheni, “fundosen, shkatėrrohen psikologjikisht”. Ose pranojnė verdiktin e prindėrve pėr t’iu nėnshtruar procedurave mjekėsore me hormone, “sado qė ėshtė e provuar se nuk japin rezultat”, shton ajo. Ndėrsa tė tjerėt, siē ėshtė e dashura e Xhenit, preferojnė ta jetojnė jetėn e tyre fshehurazi, edhe pse ka njė histori dashurie me njė vajzė tjetėr prej mė shumė se katėr vjetėsh. Por ajo dhe Xheni, njėsoj si ato vajza dhe djem qė janė nė dhomėn e pritjes, shpresojnė se njė ditė do tė ligjėrohen dhe do tė pranohen. Jo mė kot nė planet, jo aq tė largėta tė Xhenit ėshtė edhe njė fėmijė!


Te tjera..

Karikatura

Nga Kleket