Aktualitet

Politika e ish tė pėrndjekurve

Kėrkesat e ndryshme dhe tė njėjta tė grupimeve. Pėrse vazhdon pėrēarja disa vjeēare mes tyre dhe si vijon procesi i dėmshpėrblimit. Ēfarė mund tė realizohet nga qeveria e majtė dhe ēfarė jo
Nga Rozeta Rapushi
I bashkon njė ēėshtje e madhe: Dėmshpėrblimi financiar pėr dėnimet dhe pėrndjekjet politike gjatė sistemit komunist. Por i ndajnė shumė ēėshtje tė tjera, si pikėpamja politike, radha e dėmshpėrblimit, koha e vjeljes sė parave dhe pretendimet pėr sasinė e tyre. Pėr tė gjitha kėto arsye, nė mėnyrė tė veēantė ato politike, 31 mijė personat qė kanė dorėzuar deri mė sot njė dosje nė institucionet shtetėrore me shpresėn e dėmshpėrblimit financiar pėr dėnimet politike tė tyre apo paraardhėsve, nuk bėhen dot prej vitesh njė trup i vetėm pėr kauzėn e pėrbashkėt. Pėrkundrazi, preferojnė tė ndahen dhe tė organizohen nė grupime tė ndryshme, me kėrkesa qė nė thelb kanė njė tė pėrbashkėt, kompensimin financiar dhe mė pas shtohen me disa derivate qė pasurohen me pretendime tė tjera dytėsore.



Grevistėt stoikė

Ata janė tė vendosur. Grevėn do ta vazhdojnė deri nė fund edhe pse fundi asnjėherė nuk i dihet. Tė pozicionuar nė ēadrat para godinės ku zhvillohen seancat plenare dhe pranė derės sė Institutit tė ish tė Pėrndjekurve Politikė, njė grup grevistėsh deklarojnė me bindje se do tė refuzojnė ushqimin deri nė pėrmbushjen e kėrkesave qė kanė bėrė qė nga fillimi i grevės. Tė drejtuar nga Fatmir Hoxha, ish i pėrndjekur politik, ata nuk tėrhiqen nga pesė kėrkesat thelbėsore qė i kanė bėrė publike qė ditėn e parė. Nė krye tė listės, rendisin domosdoshmėrinė e marrjes sė dėmshpėrblimit financiar nė total tė vlerės pėr tė gjithė ata qė kanė status politik dhe u takon shpėrblimi. Proces qė sipas tyre duhet tė kryhet brenda dy viteve, pėr ata ish tė pėrndjekur qė janė ende gjallė. Sė dyti, kėrkojnė rikthimin nė administratėn shtetėrore tė tė gjithė atyre fėmijėve tė ish tė burgosurve politikė qė janė pushuar padrejtėsisht nga puna, si dhe pėrfshirjen nė skemėn e dėmshpėrblimit edhe tė atyre personave qė kanė vuajtur nė internim. Kėrkesat vijojnė me hapjen e dosjeve tė mbetura nė Ministrinė e Drejtėsisė pėr shkak tė burokracive tė shumta. Dhe sė fundi, tė dėnohet figura e kriminelit Enver Hoxha dhe tė dalė jashtė ligjit Partia Komuniste, qė pėr ta ėshtė rreziku mė i madh i Shqipėrisė. Pėr tė dalė nga greva, ish tė pėrndjekurit politikė kėrkojnė plotėsimin e kėtyre kėrkesave, duke u bazuar nė premtimet qė sipas tyre qeveria e majtė u bėri para ardhjes nė pushtet. “Duke parė menefregizmin, papėrgjegjshmėrinė e kryeministrit Edi Rama duke ardhur me premtimin se do tė dėmshpėrblente tė burgosurit dhe tė pėrndjekurit politikė, i cili ngeli nė letra, ne hyjmė nė grevė”, tha pėrfaqėsuesi i ish tė pėrndjekurve, Fatmir Hoxha, pa u ndalur gjatė nė procesin qė po vijon dhe masat e kompensimit qė po jep qeveria e re e dalė pas zgjedhjeve tė 23 qershorit tė kaluar. Pėr ta asgjė nuk ėshtė e mjaftueshme. As fondi i shpėrndarė deri mė sot pėr dėmshpėrblimin, as pėrmirėsimet dhe ndryshimet qė po synohen t’i bėhen ligjit nė fuqi dhe as ecuria e procesit. Ndonėse nė vitin e parė tė punės, qeveria pėr ta duhet ta kishte zgjidhur kėtė ēėshtje, me ndėrhyrje tė reja ligjore dhe masa konkrete: pra me mė shumė lekė.



Pėrēarja

Por ndryshe mendojnė tė tjerė ish tė pėrndjekur politikė. Ata qė janė jashtė grevės dhe sigurisht ata qė kėtė muaj madje kanė marrė edhe ca para nga ekzekutivi si dėmshpėrblim. Kryetari i Institutit tė ish tė Pėrndjekurve Politikė, Bedri Blloshmi, pėr vetė kauzėn e njėjtė qė i bashkon u jep tė drejtė grevistėve tė urisė pėr kėrkesat e bėra. Ndonėse ai personalisht nuk ėshtė reagimeve tė tilla ekstreme, siē ėshtė greva e urisė. Blloshmi madje pohon se tė gjitha kėrkesat e grevistėve, ja ka parashtruar personalisht Ministrit tė Mirėqenies Sociale, Erjon Veliaj, dhe pret zgjidhjen e tyre me besimin se situata po shkon nė kahun e duhur, pasi ishte qeveria e mėparshme ajo qė e bllokoi procesin. Kėtu lind edhe pėrēarja mė e thellė mes ish tė pėrndjekurve, politika. “Ne sigurisht qė i mbėshtesim kėrkesat e ish tė pėrndjekurve politikė. Madje ato kėrkesa qė janė parashtruar aty unė ja kam ēuar qeverisė dhe kam kėrkuar plotėsimin e statusit tė tyre. Kam bėrė edhe listat e ish tė pėrndjekurve qė janė gjallė, tė atyre qė janė tė sėmurė dhe qė duhet tė dėmshpėrblehen menjėherė. Presim zgjidhjen e tyre. Po nga ajo qė shihet, nga hyrje-daljet e deputetėve tė Partisė Demokratike nė ēadrat e grevistėve duket se greva ėshtė e iniciuar politikisht. Dhe kjo nuk ėshtė gjė e mirė. Unė jam me kėrkesat e atyre personave, por jo me grevėn”, theksoi Blloshmi. Sipas mendimit tė tij, qė ėshtė tėrėsisht ndryshe nga ai i grevistėve, ministri Veliaj ėshtė i angazhuar dhe e ka sqaruar problematikėn e tyre por janė grevistėt qė nuk duan ta kuptojnė situatėn.

Takimet e Blloshmit me ministrin dhe pėrēimi i zėrit tė tyre nė kėtė mėnyrė tek institucionet shtetėrore pėrgjegjėse, nuk u prit fare mirė nga grevistėt. Pėrfaqėsuesit e tyre, nėpėrmjet kamerave ju drejtuan vetė ministrit tė Mirėqenies Sociale, Erion Veliaj, duke i kėrkuar qė tė shkojė e t’i takojė personalisht nė ēadra dhe tė mos negociojė me disa persona, tė cilėt sipas tyre nuk pėrfaqėsojnė ish-tė pėrndjekurit. “Takimi me ministrin Veliaj ka qenė i manipuluar. Mua mund tė mė pėrfaqėsojė vetėm njė pėrfaqėsues i shoqatės anėtar i sė cilės unė jam. Kur mė futėn nė burg nuk mė pyetėn sa vjeē je, tani jam gjallė dhe nuk mė japin lekėt qė mė takojnė. Mė kanė dhėnė vetėm dy kėste nė kohėn e Sali Berishės. Kam bėrė 8 vjet burg nė burgun e Spaēit”, - u ankua njė ish i dėnuar politik. Mirėpo takimi mes tyre dhe Veliaj duket paksa i pamundur, referuar deklaratave tė ashpra tė zhvilluara nė distancė mes palėve. Ministri ėshtė shprehur i gatshėm tė takojė grevistėt, por jo pėrfaqėsuesin e tyre, Fatmir Hoxha, qė sipas tij jo vetėm qė nuk ka bėrė as edhe njė ditė burg, por ka marrė edhe lekėt e dėnimit qė ka kryer nėna e tij. Ndėrkohė qė nga ana tjetėr, Hoxha i quajti mashtrime deklaratat e ministrit, duke thėnė se jo vetėm qė ka qenė i persekutuar por familja e tij ka qenė e masakruar gjatė regjimit komunist.



Zgjidhja e qeverisė

Pėr kėtė vit, qeveria ka vetėm 18 milionė dollarė nė dispozicion pėr dėmshpėrblimin e ish tė pėrndjekurve politikė. Me greva apo jo, buxheti i shtetit ėshtė i limituar dhe nuk mund tė dalė pėrtej kėsaj vlere. Nga ky fond, nga rotacioni politik kanė mundur tė marrin mbi 1000 persona, kėstin e parė tė dėmshpėrblimit, pavarėsisht se kėrkesat janė shumė tė mėdha. Duke ju referuar shifrave zyrtare bėhet fjalė pėr 31 mijė dosje nė total qė janė depozituar nė Ministrinė e Drejtėsisė pėr tė pėrfituar dėmshpėrblim, nga tė cilat 13 mijė kanė kaluar pėr vendimmarrje. E vetmja gjė qė siguron momentalisht ministria e Mirėqenies Sociale, ėshtė qė brenda tre viteve, nė 2017, nėse bėhen ndryshimet pėrkatėse ligjore dhe arrihet konsensusi, mund tė pėrfundojė plotėsisht dėmshpėrblimi financiar pėr 2754 ish tė pėrndjekur politikė tė cilėt rezultojnė se janė gjallė, nga 31 mijė dosjet e dorėzuara nė total apo ato 13 mijė tė miratuara tashmė. Njė hap ky jo i vogėl, po ti referohemi fondit tė pėrcaktuar nė buxhetin e shtetit. Vetėm pėr dėmshpėrblimin e atyre qė sot jetojnė, qeverisė do i duhen jo pak por 8.5 miliardė lekė.

Ndėrkohė qė pėr ato dosje ende tė pa miratuara tė ish tė pėrndjekurve politikė, nga ky institucion do tė krijohet mundėsia qė nga shtatori dosjet e tyre tė ndjiqen on-line nė mėnyrė qė mangėsitė qė kanė tė plotėsohen dhe t’i hapet rruga dėmshpėrblimit. Aktualisht, ekzekutivi po shqyrton tė gjitha mundėsitė pėr rishikimin e ligjit pėr dėmshpėrblimin, ku pėrparėsi pėr kompensim do tė kenė ata persona qė janė ende gjallė dhe qė ende nuk kanė marrė njė kėst tė vetėm. Pėrparėsi sipas ministrisė duhet tė kenė gratė, tė moshuarit mbi 75 vjeē, tė sėmurėt, ata me fėmijė tė mitur dhe mė pas ata nėn 75 vjeē.



Pėr kauzėn

Mė shumė se sa protesta apo greva urie, ish tė pėrndjekurve politikė u nevojitet bashkim pėr kauzėn e pėrbashkėt. Duke lėnė mėnjanė politikėn apo militantizmin qė nuk mund tė pėrjashtohet pėr asnjė nga palėt, kjo kategori do tė kishte mundėsinė qė tė pėrfitonte mė shumė duke qenė njė forcė e madhe qė lobon pėr zgjidhjen pėrfundimtare tė ēėshtjes sė tyre. Sigurisht pėr uljen e gjakrave mes tyre, pėrveē ndarjeve dhe pėrkrahjeve politike qė nė jo pak raste janė shoqėruar edhe me pėrfitime personale, do tė duhej tė sqarohej njėherė e mirė edhe debati mes “tė persekutuarve” dhe “persekutorit”. Nė jo pak raste, ish tė pėrndjekurit apo tė vetėquajturit tė tillė, akuzojnė njėri-tjetrin se nė regjimin komunist nuk kanė qenė tė dėnuar por spiunė tė sistemit, persekutorė qė kanė ndikuar nė dėnimin e shumė personave tė pafajshėm. Pėr ta sqaruar njė herė e mirė kėtė ēėshtje dhe pėr tė mbyllur gojėt e liga, do tė ishte e udhės qė shikohej mundėsia e hapjes sė dosjeve, qė do tė frenonte akuzat e shumta mes radhėve tė ish tė pėrndjekurve. Grevat e urisė nuk kanė prodhuar shumė rezultate edhe nė tė shkuarėn. Rasti mė i fundit i futjes nė grevė tė njė grupi tė ish tė pėrndjekurve, ishte dy vjet mė parė. Kėrkesat ishin tė njėjta, vetėm pėrbėrja e ish tė pėrndjekurve ndryshonte, duke pasur parasysh se nė pushtet ishte qeveria qė drejtohej nga Sali Berisha. Nė pėrfundim tė 31 ditėve, grevistėt u dorėzuan dhe mbyllėn ēadrat e grevės duke deklaruar se do tė luftojnė pėr tė drejtat e tyre nė mėnyra tė tjera, pasi ish kryeministri Berisha refuzoi tė hynte nė bisedime. Fitorja mė e madhe nė kėtė rast ishte pėr ta ndėrgjegjėsimi shoqėrinė shqiptare mbi problemin. Por fatkeqėsisht mbi kėtė fitore prevaloi humbja e njė jete. Lirak Bejko, humbi jetėn pasi i vuri flakėn vetes nė pėrpjekje pėr tė ndėrgjegjėsuar qeverinė dhe shoqėrinė pėr problemin. Pėr tė mos degraduar mė nė situata tė tilla, pėrēarja dhe greva e urisė nuk mund tė shihen si metodat e duhura dhe produktive qė do tė pėrmirėsonin dhe zgjidhnin ēėshtjen e tyre. Pėrkundrazi. Nė kėtė rast, do tė ishte bashkimi dhe fuqia pėr tė kontribuar nė ndryshimet ligjore pėr njė dėmshpėrblim tė shpejtė dhe tė drejtė.



TABELĖ



Tė dhėnat zyrtare

- 18 milionė dollarė ėshtė fondi pėr dėmshpėrblimin e ish tė pėrndjekurve politikė pėr kėtė vit i parashikuar nė buxhetin e shtetit;

- 1000 ish tė pėrndjekur politikė dhe trashėgimtarėt e tyre kanė marrė kėstin e parė. Ky ėshtė kėsti i parė qė ata kanė marrė nė 23 vitesh;

- 31.000 dosje gjenden zyrtarisht tė depozituara nė institucionet shtetėrore pėrkatėse nga ish tė pėrndjekurit politikė pėr pėrfitimin e dėmshpėrblimit;

13.000 prej totalit tė dosjeve kanė kaluar pėr vendimmarrje, pėr tė pėrfituar nga dėmshpėrblimi;

- 2754 ish tė pėrndjekur politikė janė ende gjallė nga totali i 13.000 dosjeve tė depozituara pėr dėmshpėrblim pėr tė cilat ka vendimmarrje, ose 25 %;

- 2017, brenda kėtij viti mund tė shlyhen tė 2754 ish tė pėrndjekurit politikė nėse do tė

pėrcaktohen si prioritet ndėr tė tjerėt.

1500 dosje rezultojnė me pasaktėsi, 500 dosje tė tjera janė nė proces verifikimi, ndėrsa 127 dosje i janė propozuar Kėshillit tė Ministrave pėr miratim.


Te tjera..

Karikatura

Nga Kleket