www.revistaklan.com

Aktualitet
Ēorba Ēeke

Kėrcėnimi i Ēekisė pėr t’i bllokuar Shqipėrisė statusin e vendit kandidat pėr nė Bashkimin Europian. Pretendimet pėr CEZ dhe humbjet nga prishja e kontratės. Sa po ndikon lobimi i qeverisė me vendet dyshuese dhe rėnia e pashmangshme e mbėshtetjes pėr integrimin

Nga Rozeta Rapushi
Ndodh qė tė hash njė lugė ēorbė tė prishur njė ditė, dhe tė duhet mė pas ta vjellėsh tėrė jetėn. Nuk mund tė vėrtetohet ende nė rastin e Shqipėrisė kjo batutė e kinematografisė sonė soc-realiste, tė paktėn deri nė fund tė kėtij muaji kur pritet vendimi i vendeve tė Bashkimit Europian pėr marrjen apo jo tė statusit tė vendit kandidat. Por njė gjė ėshtė e sigurt, se ēorba e gatuar dhe e provuar pesė vite mė parė nė Shqipėri dhe nė Pragė, e sigurt qė nuk ishte shumė e freskėt. Nė pothuajse tė njėjtėn periudhė, pesė vite mė parė, do tė bėnte bujė udhėtimi i ish kryeministrit Sali Berisha, nė Pragė tė Ēekisė, pėr tė takuar homologun e tij, Mirek Topolanek me njė synim madhor: T’i dorėzonte kėrkesėn e Shqipėrisė pėr anėtarėsim nė Bashkimin Europian. Ndonėse Ēekia ishte nė ditėt e fundit tė mandatit tė saj nė drejtimin e Unionit, kėto ditė u shfrytėzuan plotėsisht nga Shqipėria pėr tė dorėzuar brenda presidencės ēeke kėrkesėn qė konsiderohej njė hap i madh pėr kohėn. Dhe jo krejt pa shkak kur mbi 90% e shqiptarėve mbėshtesnin fort procesin e integrimit. Sado qė tė mundohesh mos t’i lidhėsh, ėshtė e pashmangshme tė mos pėrmendet se gjashtė muaj para dorėzimit tė kėsaj kėrkese, nė tetor tė vitit 2008, Shqipėria po pėrgatitej tė bindte njė shtet tė Europės qė tė pranonte kėrkesėn pėr anėtarėsim dhe njė mėnyrė e gjetur ishte marrja e vendimit pėr shitjen e sistemit tė shpėrndarjes sė energjisė elektrike tek kompania ēeke, CEZ.

“Kjo qeveri vendosi privatizimin dhe realizoi njė privatizim plotėsisht tė suksesshėm pėr sistemin e shpėrndarjes. CEZ ėshtė njė kompani me pėrvojė tė madhe menaxhuese. Hapet njė kapitull i ri, jashtėzakonisht i rėndėsishėm”, do tė deklaronte me vetėkėnaqėsi nė mbledhjen e qeverisė mė 29 tetor tė 2008-ės, kryeministri i asaj kohe, Sali Berisha. Duke i hapur kėshtu rrugė nisjes sė negociatave me ēekėt pėr hapin historik, rrugėn drejt integrimit. Pa marrė parasysh faktin se ēorba qė po gatuhej mund tė rezultonte njė nga dėshtimet mė tė mėdha tė vendit vetėm pak vite mė vonė. Si pėr ēudi, kontrata mes palėve e bėrė fakt tashmė hyri nė fuqi gjashtė muaj pasi u shqyrtua nė qeveri, qė pėrkonte me prillin e vitit 2009 dhe menjėherė pas kėtij fakti, ish kryeministri shqiptar me vetėbesim dorėzoi kėrkesėn tek Ēekia, vendit qė i besoi sistemin e shpėrndarjes sė energjisė. Koha tregoi se lėshimet nė privatizim ishin vetėm fillimi. Favoret e qeverisė ndaj kompanisė nė fjalė vazhduan, qė nga rritja e ēmimit tė energjisė dhe deri tek rishikimi i planit tė humbjeve. Por pa shumė rezultat pėr tė ardhmen e pashmangshme.



Rėnia e CEZ

Me gjithė favoret dhe mbėshtetjen e ekzekutivit shqiptar, shkėlqimi i CEZ nė Shqipėri ishte shumė i shkurtėr nė krahasim me pritshmėritė e vendit. Brenda pak viteve, kompania jo vetėm qė nuk u pėrmirėsua, por u zhyt nė borxhe duke mos paguar as KESH-in dhe futi tė gjithė sektorin nė njė zinxhir detyrimesh pafund, me njė vlerė totale detyrimesh qė shkon nė 1 miliard dollarė. E zhytur nė krizė, presioni i CEZ u pėrcoll pashmangshmėrisht tek qeveria nė krye tė tre viteve nga nisja e funksionimit tė saj, me argumentin e mbledhjes sė borxheve tė institucioneve publike. Konflikti arriti kulmin nė vitin 2012, kur kompania ndėrpreu energjinė e ujėsjellėsave nė disa qytete dhe shkaktoi pakėnaqėsi dhe protesta zinxhir. Ēorba e gatuar, po provonte se nuk kishte cilėsinė e premtuar nga ish kryeministri, i cili njė vit mė vonė pas kėtyre ngjarjeve tė pakėndshme vendosi t’i heqė licencėn duke e pėrzėnė CEZ-in pėrfundimisht nga Shqipėria. Dhe pikėrisht kėtu filloi nxjerrja e asaj qė u pėrtyp me shumė qejf vite mė parė. Rreziku i madh qė i kanosej Shqipėrisė nė kėtė fazė ishte arbitrazhi dhe pėrballė kėsaj situate, qeveria e re e majtė e dalė pas zgjedhjeve tė 23 Qershorit, nisi menjėherė negociatat pėr tė gjetur njė zgjidhje mirėkuptimi. Por CEZ kėrkon nė kėmbim 200 milionė euro, duke tundur fort kartėn e arbitrazhit dhe sė fundmi edhe atė tė integrimit, aq shumė tė dėshiruar nga Shqipėria. Vetėm pak kohė mė parė nga Ēekia mesazhet ishin tė qarta: do tė bllokoj statusin pėr shkak tė CEZ. Ndėrkohė qė zėrat zbehen me afrimin e datės sė dhėnies sė njė vendimi nga BE.



Thashethemet e vėrteta

Kur qeveria po mundohet tė bindė ende pesė shtetet skeptike pėr dhėnien e statusit tė vendit kandidat, njė kusht bėhet publik nga Ēekia. Mediat ēeke paralajmėruan sė fundmi se ky shtet do tė bllokojė statusin pėr Shqipėrinė duke vendosur si kusht zgjidhjen e ēėshtjes sė CEZ. Ministria jonė e Jashtme, nuk nguroi tė sqarojė se nuk ka asnjė komunikim zyrtar nga Ēekia pėr kėtė ēėshtje. Por mediat ēeke, njė presion tė tillė e kanė publikuar edhe nė dhjetor, kur vendi ynė priste tė njėjtin vendim dhe do tė ishte naive tė mendohej se tė tillė zėra janė pa gjė. Zyrtarisht, qeveria ēeke i mohoi kėto lajme. Sipas saj, informacionet qė dalin nė media janė qėndrime tė filtruara jo zyrtare. Ndonėse mes shteteve negociatat janė nė njė fazė delikate dhe shkrimet nė media, duken qartazi si njė formė presioni ekonomik, pėr ta vėnė qeverinė shqiptare nė kushte tė disfavorshme nė raport me CEZ, kompaninė shtetėrore ēeke. Vetė negociatat qė po zhvillohen mes palėve pėr kėtė ēėshtje nuk janė premtuese. Shqipėria sė fundmi ka refuzuar kėrkesėn e ēekėve pėr dhėnien e 200 milionė euro dėmshpėrblim, duke i konsideruar negociatat si njė proces qė nuk duhet tė ketė lidhje me procesin e statusit. Delegacioni shqiptar i pėrbėrė nga disa ministra, ėshtė shprehur se pėrdorja e statusit si shantazh pėr tė pėrfituar njė shumė tė tillė konsiderohet njė gjė e papranueshme. Nė lidhje me ngjarjen, sekretari pėr ēėshtjet e BE-sė, Tomas Prouza sqaroi me shumė diplomaci se statusi i vendit kandidat nuk mbėshtetet vetėm nė njė ēėshtje tė caktuar. Por ka disa rregulla bazike tė bllokut, tė cilat ēdo vend duhet t’i zbatojė. Me njė qėndrim tė tillė, Prouza nuk flet pėr kushtin e CEZ, e mohon atė, por nuk pėrjashton njė pengesė tė mundshme qė sipas tij mund tė vijė pėr shkak tė problemeve tė tjera ende tė pazgjidhura nga Shqipėria. Sipas tij, Republika Ēeke nuk do bazohet nė njė ēėshtje tė vetme tregtare pėr statusin e Shqipėrisė, por do shohė progresin e bėrė prej saj.

“Kjo nuk ėshtė aspak e vėrtetė, ėshtė njė spekulim i medias dhe realisht mbeta i habitur kur pashė kėto spekulime, sepse qeveria ende nuk e ka diskutuar ēėshtjen e statusit kandidat tė Shqipėrisė, kjo do tė diskutohet javėn tjetėr. Pra, nuk ka pasur asnjė diskutim tė kėtij lloji. Nuk mund ta imagjinoi qė qeveria do ta mbėshtesė vendimin e saj nė njė ēėshtje tė vetme tregtare, por ajo qė do tė bėjmė ėshtė tė shohim hapat qė ka ndėrmarrė Shqipėria nė 6 muajt e fundit: si ka ndryshuar situata, sa mirė janė zbatuar ligjet, cili ka qenė progresi nė drejtėsi dhe pika tė tjera. Pra, ne do tė shohim kėto ēėshtje dhe nuk do tė merremi me njė ēėshtje tė vetme tregtare”, shpjegoi Prouza.



Mobilizimi

Ashtu si gjashtė muaj mė parė, qeveria ka nisur lobimin nė Europė qė Shqipėria tė marrė statusin e vendit kandidat kėtė muaj. Kryeministri, Edi Rama, i shoqėruar dhe nga Ministri i Jashtėm, Ditmir Bushati, zhvilloi njė vizitė nė Francė pėr tė kėrkuar dhėnien e statusit dhe bindur kėtė shtet tė europės se Shqipėria e meriton. Gjatė takimit me Presidentin francez, Francois Holonde, Rama u shpreh shumė optimist dhe vlerėsoi se takimi i kaloi tė gjitha pritshmėritė. Kryeministri shqiptar, u tha francezėve se Shqipėria ka nevojė pėr BE ekzaktėsisht dhe pa e ekzagjeruar, siē edhe Bashkimi Evropian ka nevojė pėr vendin tonė. Duke shtuar se kjo vlen pėr tė gjithė vendet ballkanike. Megjithatė, kreu i qeverisė nuk mundi tė pohojė nėse mori fjalėn nga Holonde se Franca do tė votojė pro statusit. Paralelisht me kėtė vizitė, Ministrja e Integrimit, Klajda Gjosha ishte nė Angli me shpresėn e lėkundjes sė shtetit skeptik. Gjatė takimit me ministrin e Shtetit pėr Ēėshtjet Evropiane, David Lidington dhe ministrin e Shtetit pėr Ēėshtjet e Drejtėsisė dhe tė Drejtave Civile, Simon Hughes, Gjosha paraqiti hapat e Shqipėrisė pėr pėrmbushjen e detyrimeve evropiane, duke vėnė theksin tek masat e marra nga qeveria shqiptare sidomos nė luftėn kundėr krimit tė organizuar, korrupsionit dhe reformėn nė drejtėsi. Lidington u shpreh se Anglia mbėshtet politikėn e zgjerimit nė BE, dhe aspiratėn e Shqipėrisė pėr tė qenė pjesė e Unionit, por kjo duhet tė jetė e bazuar nė evidence tė arritjeve konkrete pra nė bazė tė meritave tė njė vendi. Holanda, njė tjetėr shtet skeptik pėr dhėnien e statusit Shqipėrisė, deklaroi se do tė vendosė nė 17 qershor nėse Shqipėria e meriton apo jo statusin. Vendimi, ashtu si edhe dhjetorin e kaluar do tė merret nga parlamenti.

Pėr marrjen e statusit nė fund tė kėtij muaji po lobon edhe opozita. Si fillim, tė djathtėt hoqėn dorė nga marrėdhėnia e kushtėzuar me Kuvendin pėr pak kohė, pėr tė mos vijuar qė tė lėnė pėrshtypjen e keqe tek Shtetet Anėtare pėr konfliktin e stėrzgjatur politik nė Shqipėri. Ndėrkohė qė nga ana tjetėr, Kryetari i PD-sė, Lulzim Basha, zhvilloi edhe njė drekė pune sė fundmi me pėrfaqėsuesit diplomatikė tė vendeve anėtare tė Bashkimit Europian tė akredituar nė Tiranė, ku pėr dy orė diskutoi pėr mundėsitė e Shqipėrisė pėr marrjen e statusit. “U pėrcollėm vendeve anėtare, pėrmes tė dėrguarve nė Tiranė, mesazhin se opozita mbėshtet pa kushte statusin, se Shqipėria dhe shqiptarėt e kanė pėrmbushur procesin ndėr vite dhe me sukses. Sfida e vendit pas marrjes, qė shpresojmė tė ndodhė nė fund tė muajit, ėshtė hapja e negociatave pėr anėtarėsim”, u shpreh Basha pas takimit. Por sigurisht, qė nė njė drekė tė tillė nuk mund tė mos diskutohej edhe pėr shqetėsimet e shumta qė opozita ka ndaj qeverisė. Basha bėri tė ditur se u shprehu ambasadorėve edhe disa shqetėsime lidhur me funksionimin e shtetit ligjor nė Shqipėri dhe atė qė opozita e cilėson njė sjellje ‘anti-demokratike’ tė qeverisė.



Vendimi

Ėshtė e vetėm pak ditėve mė parė thėnia e lideres sė djathtė francezė Marinė Le Pen: “Europa e bashkuar solli paqen? Ē’ne, BE-ja ėshtė nė luftė tė vazhdueshme, luftė ekonomike”. Pėr tė marrė vesh nėse Ēekia do tė bėhet apo jo pengesė pėr marrjen nga Shqipėria tė statusit tė vendit kandidat, duhet pritur edhe dy javė. Nė ditėt e fundit tė qershorit, ministrat e jashtėm tė shteteve anėtarė tė BE-sė, do tė vendosin pėr kėtė ēėshtje. Me kaq shumė pasiguri dhe mungesa e njė dhėnie fjale nga pesė shtetet e BE-sė qė nė dhjetor u bėnė pengesė pėr anėtarėsimin, vėshtirė qė Ēekisė do t’i bjerė radha tė thotė fjalėn e saj. Nėse Franca, Anglia, Holanda apo Gjermania nuk vendosin tė ndryshojnė qėndrim pėr Shqipėrinė, e kotė tė trembemi nga ēorba Ēeke. Ky shtet merr peshėn e madhe nė vendim nė momentin kur shtetet skeptike vlerėsojnė hapat e bėra nga vendi ynė dhe bien dakord pėr statusin. Nė kėtė vorbull paqartėsish, ėshtė e pashmangshme qė interesi i shqiptarėve, fansave mė tė mėdhenj tė integrimit, tu bjerė interesi pėr kėtė proces, pėr marrjen apo jo tė statusit tė vendit kandidat. Sondazhet e fundit, tregojnė shifra shumė herė mė tė ulėta nė krahasim me ato qė ishin vite mė parė, ku mbi 90% e shqiptarėve ishte pro integrimit. Instituti pėr Studime Ndėrkombėtare, nėpėrmjet njė sondazhi i cili ėshtė zhvilluar nė muajin prill nė 12 qarqe tė vendit me 1200 intervista tė drejtpėrdrejta, zbuloi se mbėshtetja ndaj procesit tė integrimit nė Bashkimin Europian ka rėnė ndjeshėm. Sot, vetėm 77 pėr qind e shqiptarėve e mbėshtesin integrimin, shifėr e cila njė vit mė parė shkonte nė 85 pėr qind dhe disa vite mė parė, nė mbi 90%. Pėr mos qasjen e Shqipėrisė nė Europė, shqiptarėt fajėsojnė qeveritė ndėr vite. Mesa duket tė njėjtėn gjė bėn edhe Europa, e cila nuk vlerėson se puna e bėrė deri mė sot nga qeveritė, pėrputhet me standardet e saj.